Šlapias vėlimo būdas arba vėlimas muilu – ko gero vienas iš dažniausių vėlimo būdų. Veliant šiuo būdu būtinai reikės vilnos, vandens, muilo ir dviejų rankų. Pradedant darbą išsirinkite erdvią, patogią darbo vietą ir patieskite patiesalą – galima bambukines žaliuzes, pūslėtą polietileną burbuliukais į viršų ar graublėtą guminį kilimėlį.
Dėliojant vilną ant patiesalo, vilnos negalima kirpti ar rauti, ją reikia lengvai ištraukti, kadangi kiekviena gija turi savo ilgį, o juostą reikia laikyti taip, kad vilna nebūtų suspausta rankoje ir gijos lengvai atsiskirtų.
Taip reikia traukti giją. Šitaip traukti negalima
Dėliojant vilną reikia numatyti tai, kad vėlimo metu vilna susitraukia maždaug 3-5 kartus. Tai yra tam, kad gauti 3mm storumo audinį, reikia išdėlioti 1,5 cm vilnos sluoksnį. Priklausomai nuo vilnos rūšies, vėlimo metu ji gali trauktis skiringai – kaip horizontaliai, taip ir vertikaliai, o taip pat ir procentiniu atžvilgiu. Vidutiniškai audinys susitraukia 30% nuo pradinio išdėliojimo, bet kai kurios vilnos rūšys gali susitraukti net 60%! todėl pradedant velti didelį audinį arba ruošinį rūbo sukirpimui, būtinai pasidarykite pavyzdėlius. Išdėliokite vilną kvadrate 10 X 10 cm tokio storio, kokio planuojate gaminį. Suvelkite jį ir pamatuokite pilnai išdžiovintą. Taip galėsite apskaičiuoti kiek procentų susitraukė vilna, o taip pat išsiaiškinti, išsitempė pavyzdys ar liko toks pats.
Dar reikia mokėti pasigaminti muilo tirpalą:
100-125 g muilo reikia 2 l vandens. Muilą sutarkuokite stambia tarka ir muilo drožles užpikite 1 l verdančio vandens. Maišykite tirpalą, kol muilas visiškai ištirps. Tada į indą su muilo tirpalu įpilkite 1 l kambario temperatūros vandens. Dar kartą viską gerai išmaišykite. Kai tirpalas truputį sutirštės – jį galima naudoti darbui.
Mokytis šlapio vėlimo būdo geriausia pradėti nuo plokščių daiktų – kilimėlių, gėlių.
Mokantis pradmenų svarbu išmokti teisingai sukloti vilną, keičiant vilnos klojimo kryptis, užleidžiant vilnos pluoštelius vieną ant kito, kad klojinys būtų tolygus, be guzų ir skylučių. Kai išmokstama šių pagrindinių dalykų, tuomet galima imtis sudėtingesnių gaminių, vadinamojo tūrinio vėlimo: pirštinių, kepurių, šlepečių, rankinių. O jau tik tada – drabužių gamybos – tam reikia didelio meistriškumo ir ne vienų metų vėlimo patirties.
Taigi pradedame!
Štai tokią pagalvėlę mokysimės velti
Jums reikės:
- 40 g šviesiai žalsvos vilnos
- šviesiai rožinės vilnos
- tamsiai rožinės vilnos
- tamsiai žalios vilnos ( visų po 5 – 10 g)
- patiesalo – bambukines žaliuzes, pūslėto polietileno burbuliukais į viršų ar graublėto guminio kilimėlio
- moskitų tinkliuko ar smulkiai languotos sintetinės užuolaidos gabalėlio
- muilo (be kvapų)
- vėlimo adatos
- audinio, kitai užvalkalo pusei
- liniuotės ir žirklių
Taigi, kaip jau buvo minėta, veliant vilna traukiasi. Tai būtina įvertinti. Mes darome pagalvėlę 30 X 30 cm. Išdėliota vilna turi būti ne mažiau 40 X 40 cm, o gali būti ir daugiau, nes baigus velti reikės išlyginti kraštus.
Patiesiame turimą patiesalą ir ant jo pradedame dėlioti pirmą vilnos sluoksnį. Dėlioti reikia stengtis labai vienodu sluoksniu, jei pluoštelis per trumpas, pridėkite papildomai. Antrą sluoksnį dėliokite taip pat tik 90° kampu, t.y. statmenai pirmam sluoksniui. Tokiu būdu išdėliokite penkis sluoksnius.
Šeštasis sluoksnis – tai piešinio dėliojimas. Paimkite nedidelį pluoštelį rožinės spalvos vilnos ir suformuokite gėlės lapelius. Tam, kad vėlimo metu jie išlaikytų formą,juos reikia pritvirtinti (t.y. privelti) prie pagrindo, naudojant vėlimo adatą.
Tokiu būdu išdėliojame visą piešinį, naudojant reikiamos spalvos vilnos pluoštelius.
Išdėliotą vilną uždengiame tinklelio arba užuolaidos gabalėliu. Paruošiame muilo tirpalą taip, kaip jau aprašėme. Lėtai pilame dalį tirpalo į ruošinio centrą ir skirstome drėgmę nuo centro į kraštus taip, kad sudrėgtų visi vilnos sluoksniai.
Vilnos ruošinio apimtis jau dabar smarkiai sumažėjo, ruošinys tarsi sukibo su tinkliuku. Vėlimo muilu metu reikia stebėti, kad ant audinio paviršiaus būtų nei per daug putotas, nei per daug sausas. Putų perteklius lėtina vėlimo procesą, o dėl per daug sauso vėlimo gali atsirasti suvelti nelygumai. Optimalų variantą galima patikrinti tokiu būdu: lengvai delnu paspaudus audinį – putos tuoj pat turi pasirodyti, o kai paleidžiate ranką – įsigerti atgal į audinį.
Dabar pradėkite velti. Neskubant, atsargiais judesiais trinkite ruošinį įvairiomis kryptimis, šiuo atveju nuo centro į kraštus, tam kad nepažeisti piešinio išdėstymo.Darykite masažą – lengvą, neskubotą. Iš pradžių darykite judesius apskritimu, vėliau – kaip palieps jūsų fantazija. Jei tinklelis po truputį atšoka nuo ruošinio, reiškia vilna jau kažkiek suvelta. Taigi dar įdėkite pastangų ir velkite toliau. Tam, kad kokybiškai suvelti vieną pusę, reikia kiekvieną ruošinio plotelį reikia delnais ištrinti apytiksliai po šimtą kartų.
Atsargiai nuimkite tinklelį, apverskite ruošinį ir lygiai taip pat suvelkite kitą pusę. Tam, kad patikrinti, ar pakankamai suveltas audinys, reikia patraukti už vilnos šerelių – jei pakyla pluošto gabalėlis, vilna suvelta nepakankamai ir reikia tęsti vėlimą. Jei pakyla tik keli šereliai – vilna suvelta pakankamai. Suveltą audinį išskalaukite kambario temperatūros vandenyje. Būkite atsargūs – negręžkite ir nespauskite per jėgą – nuo to audinys gali deformuotis. Taip pat jokiu būdu nenaudokite skalavimui kontrastinių temperatūrų vandens - nes vilna gali netolygiai trauktis ir audinys taps banguotu. Išskalavę, audinį 15 min. galima palaikyti actu parūgštintame vandenyje. Tada patiestą ruošinį nusausinkite ir išdžiovinkite ant horizontalaus paviršiaus.
Toliau galima paryškinti piešinio kontūrus. Tuo tikslu imame reikiamos spalvos ploną sruogą vilnos ir sausu būdu, vėlimo adatos pagalba, įveliame į piešinio kontūrą.
Šiame etape darbą galima būtų baigti, bet yra galimybė dar apie 10 minučių audinį pavelti, tam, kad kontūras nebūtų toks ryškus ir labiau sukibtų su bendru audiniu. Kai viskas bus baigta, atkirpkite nelygius kraštus pagal išmatavimus ir pasiūkite pagalvėlės užvalkalą.
Šaltiniai:
- К.Шинковская „Вещицы из войлока“
- Г.Красникова, В.Бублик, М.Мамонова „Все о войлоке и фильцевании:Практическое руководство“
