Nėrimo vąšeliu istorija

   Seniausias rašytinis nėrimo paminėjimas užfiksuotas pavadinimu „piemenų nėrimas“ ,“ The Memoirs of a Highland Lady by Elizabeth Grant „ XIX amžiuje . Nėrimo raštai pirmą kartą  buvo paskelbti olandų žurnale „Pénélopé„  1824 metais.  Kaip įrodymas,  kad nėrimas vąšeliu  XIX amžiuje buvo naujiena, pateikiama 1847 m. publikacija  iš  „A Winter’s Gift“,  kurioje yra aprašytos išsamios nėrimo vąšeliu instrukcijos, metodai. Tuo pačiu metu aprašytos ir kitos rankdarbių rūšys, bet tokių išsamių instrukcijų nebuvo . Nėrimo vąšeliu aprašymai pasirodė „Godey’s Lady’s Book“ 1846 ir 1847  metais. Tai buvo dar prieš atsirandant 1848 metais priimtoms vieningoms schemoms. Megzti audiniai buvo žinomi nuo seniausių laikų, tačiau kol kas nėra rasta  nėrimo vąšeliu pavyzdžių, nei iš etnografinių kolekcijų, nei  iš archeologinių tyrimų, datuojamų iki 1800 metų. Pagal „Encyclopaedia Britannica“, šios rūšies mezgimas pasirodė XIX a. kaip siuvinėjimo grandinėle (tamburu) tipas, kur vietoje  adatos naudojamas vąšelis.   Senovės pavyzdžiai, kurie buvo laikomi susiję su vąšeliu, dauguma, iš tiesų, buvo atlikti adata (nalbinding).

Donna Kuler neigia hipotezę, kad nėrimas vąšeliu atsirado iš siuvinėjimo grandinėle (tamburu): kabliukai , skirti siuvinėjimui tamburu , išlikę iki mūsų dienų, turi sraigtą, kuris neleidžia mezgimo „ore“. Donna Kuler  mano, kad šio tipo rankdarbių plėtros impulsas  buvo industrializacijos pradžia. Nėriniams vąšeliu reikia  daug daugiau siūlų nei kitiems mezgimo būdams, o  medvilnės verpalai, labiausiai tinkama medžiaga  šiai rankdarbių rūšiai. Atsiradus medvilnės valymo ir verpimo mašinoms Europoje ir Šiaurės Amerikoje medvilniniai siūlai tapo plačiai prieinami ir nebrangūs.

Airiški nėriniai, XIX a. pabaiga. Šis modelis imituoja XVII a.flamandiškus adata darytus nėrinius.

Pirmieji nėrimo vąšeliai – buvo primityvios išlenktos adatos įdėtos į kamštines rankenas. Tokius vąšelius naudojo neturtingi  Airijos mezgėjai. Buvo ir brangūs sidabro, plieno, dramblio kaulo vąšeliai, sukurti ne tiek nėrimui, kiek papuošti ir atkreipti dėmesį į moterų rankas.  Airijoje per 1845-1849 metų badą, viena iš pagalbos badaujantiems formų buvo suteikti jiems nėrinių užsakymų (nėrinių gamyba Airijos žmonėms buvo alternatyvus būdas užsidirbti pinigų). Mademoiselle Riego de la Blanchardiere 1846 m. paskelbė  pirmąją knygą apie Airijos nėrinių raštus ir modelius, todėl ji laikoma šio šio nėrimo būdo išradėja.

Lietuvoje nėrimas išplito nuo XIX a. Nėrimo raštai pakartodavo audinių, siuvinėjimo kryželiu, tautiškus raštus. Nėriniai dažniausiai buvo neriami buities audinių puošybai, staltiesės ir kt.

Šaltiniai:

http://en.wikipedia.org/wiki/Crochet