Siuvinėjimas šilkinio šešėliavimo technika

Pilnaviduris siuvinėjimas turi labai seną istoriją. Siuvinėjimo lopšys yra Kinijoje. Siuvinėjimas, kaip nauja meno rūšis, Kinijoje pradėjo vystytis apytiksliai prieš 4000 metų. Sunku nustatyti tikslią datą, bet šiuo metu ekspertai padarė išvadą, kad kinietiškas siuvinėjimas atsirado maždaug dinastijos Šan valdymo laikotarpiu (apie 1600 – 1027 m.pr.m.e.). Didžiausias postūmis siuvinėjimo istorijoje buvo šilko atsiradimas. Šilko atsiradimo istorija be galo sena ir apipinta legendomis, kadangi buvo bandoma išsaugoti jo gamybos paslaptis.Pagal vieną iš senųjų  kiniečių legendų šilko atradimas priskiriamas keturiolikmetei Geltonojo Imperatoriaus  Su-Ling Lao-tsu žmonai. Geriant arbatą po šilkmedžiu, šilkverpio kokonas netyčia įkrito jai į puodelį. Pamačiusi kirminą, mergina  jo paslaptį. Legendoje sakoma, kad būtent ji įsakė veisti šilkverpius ir išmokė savo tautą austi šilką. Bet pagal turimus duomenis pats seniausias šilkverpio kokonas buvo rastas neolito laikotarpio gyvenvietėje,  šiaurinėje  Šansi provincijoje (apie 2200-1700 m.pr.m.e.), o pirmieji šilko audinio gabalėliai rasti  viename iš Pietų Kinijos  Kariaujančių valstybių periodo kapų (apie 475—221 m.pr.m.e).

Siuvinėjimas šešėliavimo būdu  – viena gražiausių siuvinėjimo technikų. Siuvinėjama kaitant ilgus ir trumpus dygsnius. Gražiausi siuviniai atlikti šilkiniais siūlais ant šilko.  Europoje, pradėjus plisti krikščionybei, buvo siuvinėjama religine tematika. Vėliau  Anglijoje, Tiudorų dinastijos valdymo laikotarpiu apie XV a. atsirado nauja siuvinėjimo banga, kai buvo pradėta puošti interjero ir buities detales  – tai pagalvėlės, antklodės, širmos, prijuostės, rūbai, piniginės ir kt. Buvo siuvinėjamos gėlės, gyvūnai, paukščiai, augalai ir kt.

Viktorijos ir Alberto muziejus, Anglija, 1671 m.,siuvinėjo: Edlin, Martha,( gim.1660 – m. 1725) siuvinėta satino, šilko bei metaliniais siūlais

Spalvų įliejimas labai pagyvina siuvinį, todėl tikrai verta išmokti siuvinėti šia nuostabia technika. Spalvų kaitą galima išgauti įvairiais būdais – keičiant dygsnių  atspalvį, naudojant prancūziškus mazgelius, siuvinėjimą kryželiu, vienpusį pilnavidurį siuvinėjimą, abipusį pilnavidurį siuvinėjimą.

Abipusis pilnaviduris siuvinėjimas, pagrįstas trumpaisiais ir ilgesniais dygsniais – vienas gražiausių siuvinėjimo būdų. Siuvinėjama šilkiniais arba muline siūlais. Spalvų ir atspalvių kaita, įvairių atspalvių suteikimas – tapyba adatos pagalba, visa tai ateina su įgūdžiais ir praktika. Siuvinėjimui šilkinio šešėliavimo technika  tinka labai įvairūs pagrindo audiniai. Pagrindinis kriterijus renkantis audinį – jis turi išlaikyti siuvinio svorį. Tinka vidutinio tankumo ir tankūs šilko tipai, damastas, sarža, atlasas, neilonas ir kt. Ant audinio  perkeliamas siuvinėjimo piešinys. Audinys tvirtinamas ant rėmelio arba lankelio, pasirenkama tinkamo numerio siuvinėjimo adata.

Mokysimės siuvinėti dvipuse šilkinio šešėliavimo technika. Yra keli ilgų ir trumpų dygsnių kaitos siuvinėjimo metodai. Pirmuoju išgaunamas kiliminis paviršius ir dygsniuojama griežtai pagal audinio išilginius siūlus. Šią techniką naudinga panaudoti siuvinėjant įvairias figūras. Antruoju metodu ilgieji ir trumpieji dygsniai siuvinėjami tam tikromis kryptimis.Kryptis atkartoja motyvą – lapelį, žiedlapį, paukščio plunksną ir kt. Motyvų kraštus apsiūkite skelta grandinėle, tai sutvirtins motyvų kraštus, o pabaigus siuvinį, išskirs kiekvieną motyvą. Ilgieji ir trumpieji dygsniai siuvami pradedant nuo viršutinės motyvo dalies.

Kiliminė  technika

Kryptiniai ilgieji ir trumpieji dygsniai

Kartais reikia nedidelio papildomo dygsnio, tam kad galėtume pakeisti dygsnių siuvimo kryptį. Visuomet pradėkite siuvinėti durdami audinį iš apačios į viršų ir adatą veskite link motyvo išorinio kontūro taip, kad kontūro apsiuvimas skelta grandinėle būtų paslėptas.

 

Antros eilutės dygsniai turi būti įvairaus ilgio, tai užtikrins gražią atspalvio kaitą.

 

Trčioji eilutė siuvinėjama taip pat, kaip antroji.

Siuvinėjo: Harriet Lewis, Anglijos Karališkoji siuvinėjimo mokykla 1997 m.

Daugiasluoksniai dygsniai  pig tao (kinietiškas pavadinimas)

Šioje technikoje naudojami tiesūs dygsniai, kurie keičiasi tik priklausomai nuo motyvo formos.Jei šiuo metodu siuvinėti mažus motyvus, labai lengva pavaizduoti spalvų kaitą, kadangi galima formuoti kiekvieną eilutę, einant nuo šviesaus atspalvio prie tamsaus (arba atvirkščiai) naudojant tos pačios spalvos siūlus.

Dygsniai „verpetas“

Šiuo būdu lengviausia siuvinėti gyvūnų galvas ir kūnus, apvalius motyvus, tokius kaip saulė. Ilgieji ir trumpieji dygsniai, pradedant nuo centro, pasiskirsto ratu. Sekančioje eilutėje trumpesni dygsniai vėl pasiskirsto ratu, nuo prieš tai buvusios eilutės vidurio.

Apžvelgėme tik kelias šilkinio šešėliavimo siuvinėjimo dygsnių  technikas, bet tai tikriausiai padės išmokti pradmenis ir pajusti tą ugnelę, kuri atsiranda siuvinėjant šiuo nuostabiu būdu.

Anglijos Karališkoji siuvinėjimo mokykla, siuvinėjo Debra Barrett

Šaltiniai:

Josiane Bertin-Guest . Chinese Embroidery: Traditional Techniques

Royal School of Needlework Embroidery Techniques. Sally Saunders , Anne Butcher , Debra Barrett

 

 
 

 

Parašykite komentarą