Kiekvienas nėrinys, kaip taisyklė, prasideda nuo pynutės. Taigi, nuneriame tiek pynutės kilpų pagrindui, iš kiek stulpelių žadame nerti  juostelę. Nuneriame dar 5-6 pynutės kilpas šoninei kilputei. Juostelės neriamos eilutėmis iš dešinės į kairę, o vėliau iš kairės į dešinę, dažniausiai iš 4-5 stulpelių su užmetimu. Kiekvienos eilutės gale nėrinį apsukame ir išneriame 5-6 pynutės kilpas, tam kad juostelės šonuose gautųsi papildomi lankeliai. Stulpeliai su užmetimu neriami visuomet apkabinant abi praeitos eilės puskilpes.

Labai svarbu, kad juostelė būtų nunerta nei per laisvai, nei per kietai. Todėl būtų gerai nunerti pavyzdėlius įvairaus storumo vąšeliais ir pasirinkti tinkamą vąšelį išrinktiems siūlams. Neriant pagal schemas, nereikia stengtis tiksliai atkartoti schemos, kadangi nėrimo tankumas priklauso dar ir nuo individualaus nėrimo braižo. Visuomet reikia tai įvertinti.

Dar vienas patarimas – tampriai pritempti stulpelių su užmetimu viršūnes tam, kad sekančioje eilutėje, kabinimo į kilputę vietoje, būtų kuo mažesnė skylutė.

Taip atrodo nėrinio schema.

Štai įvairios juostelės, besiskiriančios savo pločiu, t.y. stulpelių su užmetimu kiekiu ir šoninių lankelių pynutės kilpų kiekiu.

Vidinių lankelių sujungimas  tam, kad būtų išgautas juostelės lankas ar apskritimas, gali būti atliktas dviem būdais. Pirmuoju būdu – nunėrus juostelę vidiniai lankeliai sujungiami pynute ir žemais stulpeliais. Antrasis – neriant juostelę, vidinėje lanko pusėje nunėrus tris pynutės kilpas , užkabiname prieš tai esantį lankelį žemu stulpeliu ir nuneriame sekančias tris pynutės kilpas. Lankui išgauti dar galima išnaudoti ir stulpelio aukštį – su vienu užmetimu, su dviem užmetimais ar net su trim užmetimais – priklausomai nuo to, kokį rezultatą norime pasiekti.