Siuvinėjimas „rišelje“ technika

pav. La Moda Elegante-1918-1919

„Rišelje“ siuvinėjimo būdas  anksčiau dar buvo žinomas kaip „venecijietiškas“ arba „renesanso“ (su labai nežymiais skirtumais). Tai miestiečių siuvinėjimo būdas. Jis atsirado Renesanso epochos metu XIV amžiuje Italijoje. Labai plačiai paplito centrinėje ir vakarų Europoje XVI-XVII amžiuje. Žymus Prancūzijos valstybinis veikėas kardinolas Armanas Žanas de Rišeljė (armand Jean du Plessis de Richelieu,. 1585–1642) poilsio valandomis labai mėgo siuvinėti šia siuvinėjimo technika. Iš čia ir kilo pavadinimas. Tokiu ažūriniu siuvinėjimu dažniausiai buvo puošiamos staltiesės, staliesėlės, patalynė, apykaklės, žabo, nosinės.

1. Siuvinėjimas „rišelje“                               2. Siuvinėjimas „renesans“

Pirmiausia , nukopijavus raštą ant audinio, apsiuvame dygsniukais prieš adatą motyvų kraštus  – tai paruošiamoji dalis. Paruošiamųjų dygsniukų galima daryti dvi eiles, atstumu viena nuo kitos trupučiuką mažesniu, nei apsiuvamasis dygsnis. Jei norime, kad krašto reljefas būtų aukštesnis, tarpe galima siuvinėti grandinėle. Venecijietiškame siuvinėjime vietoj dygsnių prieš adatą naudojami keli nestipraus susukimo siūlai.  Tada kraštas bus ypatingai reljefinis.

Siuvinėjant paruošiamuosius krašto dygsnius daromos ir visos siuvinio jungtys. Jungtys siuvinėjamos virš audinio  apsiuvamuoju dygsniu, arba austiniu dygsniu.

Ten, kur iškerpamo audinio daug, daromos persipynusios jungtys. Jei audinys labai plonas, jungtis darome suvyta virvele. Tvirtinti jungtis reikia taip, kad jos nebūtų persisukusios. Apsiuvant jungtis patogu adatą laikyti ąsele į priekį – tada bus užtikrinta, kad neužkabinsite pagrindinio audinio.

Jei jungčių daug, galima vietoje tinkliuko daryti jungimą ratu.  Įtempiame siūlus kilpomis iki taško, kur turės pasibaigti jungtys. Siūlai kabo laisvi, bet įtempus nesiekia centro. Tada per tas kilpas perveriame siūlą, tuo būdu centre atsiras apskritimas. Nuo apskritimo į tą vietą, kur baigiasi jungtis įtempiame dar vieną siūlą ir grįžtant jį apsiuvame. Tada apsiuvame dalį žiedo iki sekančios jungties ir t.t.

Paruošti kontūrai išsiuvinėjami apsiuvamuoju dygsniu, kurio kraštas yra nukreiptas į iškerpamąją audinio dalį.

Tam, kad siuvinėjimas būtų dar puošnesnis, ant jungčių, o kartais ir ant krašto daromi  danteliai, t.y. maži mazgeliai arba kilputės. Jie gali būti siuvinėjami apvytuapsiuvamuoju dygsniu su danteliais ir kt.

Pabaigus siuvinėjimą iškerpamose dalyse labai aštriomis žirklėmis daromi maži įkirpimai. Per juos labai atsargiai iš išvirkščiosios pusės mažomis aštriomis žirklutėmis iškerpamas audinys kuo arčiau apsiūto krašto. Jokiu būdu negalima pažeisti siuvinėjimo siūlų.

Siuvinėjimo „rišelje“ stiliumi galerija  riselje006

Siuvinėjimo „rišelje“ stiliumi schemosriselje05_0

Šaltiniai: E. Vachelaid, Rankdarbiai, Albumas Nr.22 1987

Parašykite komentarą